Design Thinking (lietuviškai kartais verčiamas kaip Mąstymo modeliavimas) metodika buvo išvystyta Stanfordo universiteto dizaino institute kaip dizaino kūrimo procesas, kai pirmiausia gilinamasi į vartotojo poreikius, generuojamos idėjos, kuriami prototipai ir jie testuojami – tik pačioje pabaigoje atsakant į klausimą, kurį problemos sprendimą verčiausia pasirinkti. Netrukus buvo pastebėta, kad šią metodiką sėkmingai gali taikyti ne tik dizaineriai, bet ir kitų sričių specialistai, kuriems reikalingi šiuolaikiški ir efektyvūs problemų sprendimo ir idėjų generavimo metodai.

Design Thinking metodika leidžia atitrūkti nuo ilgainiui susiformavusių mąstymo stereotipų,  įprastų problemų sprendimo būdų ir įgalina pasireikšti vaizduotei, intuicijai, prigimtiniam kūrybingumui, bet tuo pačiu neprarandant racionalaus pagrindo ir visuomet koncentruojantis į galutinio vartotojo poreikius. Design Thinking savo veikloje taiko tokios pasaulinės kompanijos kaip Apple, Amazon, Samsung, Burberry, BMW ir kitos.

Design Thinking metodika patraukli ir tuo, kad leidžia apjungti technologijas, verslą, žmogiškąsias vertybes, kad būtų surastas skirtingus kriterijus atitinkantis problemos sprendimas.

Nauda dalyviams:

  1. Įgysite įgūdžių, padėsiančių atsiskleisti Jūsų kūrybiniam potencialui.
  2. Išmoksite įžvalgas bei nuojautas transformuoti į struktūrizuotas ir pritaikomas idėjas.
  3. Išmoksite į problemas pažvelgti kaip į galimybes ir sprendimų ieškoti kūrybiškai.
  4. Gausite konkrečias metodikas, kurias galėsite taikyti savo veikloje.

Seminaras organizuojamos pagal Design Thinking metodiką, visą procesą skaidant į penkis glaudžiai susijusius etapus:

  1. Įsijautimas – būsimų inovacijos vartotojų poreikių išsiaiškinimas.
  2. Apibrėžimas – problemų struktūrizavimas, leidžiantis jomis pasinaudoti kaip galimybe rasti kūrybingus sprendimus.
  3. Idėjų generavimas – kuo didesnės galimų sprendimų įvairovės kūrimas.
  4. Prototipų kūrimas – formos suteikimas sprendimams, leidžiantis kitiems perteikti esmines savybes.
  5. Testavimas – išsiaiškinimas, kas veikia, o kas ne, kad sprendimai būtų patobulinti.